Patricia tiesiog nušvinta prisiminusi savo vaikystę, kai žaisdavo su kitais vaikais kalvose aplink Naucalpan de Juarez – vešlioje, miškingoje vietovėje į vakarus nuo Meksiko, kur gausu urvų, upelių ir kanjonų bei įvairios laukinės gyvūnijos. Dabar ji pasididžiuodama dirba kelionių gide ir organizatore, teikiančia paslaugas dalyje Naucalpan teritorijos, kuri yra saugoma ir drauge paversta neįtikėtina bendruomene, kurioje jaučiama pagarba Meksikos menui ir kultūrai. „Man patinka dalytis šia vieta, nes didžiuojuosi ja,“ – teigia Patricia. „Nenoriu ją pasilikti tik sau ar savo kaimynams. Manau, kad tai verta pamatyti, pajusti ir patirti.“ Dalijimasis mėgstamiausiu pasaulio kampeliu – tai motyvacija, vienijanti daugybę Airbnb besinaudojančių šeimininkų. Vis dėlto nedaugelis gali dalytis tokiu įspūdingu grožiu, kaip „Quetzalcoatl's Nest“, kuriuo dalijasi Patricia. Šis pavadinimas kilęs iš actekų garbintos dievybės, kuri buvo pusiau paukštis, pusiau gyvatė, na o realiai tai yra egzotinio parko ir gyvenamųjų namų komplekso, pastatyto milžiniškoje, įmantriai išpuoštoje ryškiaspalvėje skulptūroje, kuri tai susilieja su kraštovaizdžiu, tai iš jo išsiskiria, derinys. Tai šedevras, kurį sukūrė Meksikos architektas Javier Senosiain – šio nuostabaus „organinės architektūros“ stiliaus pradininkas. Patricijos namai yra vieni iš dešimties esančių komplekse, bet vieninteliai prieinami Airbnb naudotojams. Tai erdvus, 5 miegamųjų butas suapvalintais langais, išlenktomis lubomis ir kitomis keistomis architektūrinėmis savybėmis, įrengtomis gyvatės pilve. Šiuolaikinis dekoras ir įranga suteikia šiai vietai lengvumo pojūtį, kuris stebėtinai dera su aplinka.

Idėją priimti svečius Patricia išgirdo iš savo sesers, kuri jau buvo patalpinusi savo namų skelbimą Airbnb sistemoje. Ši idėja padėjo įgyvendinti jos norą palikti Meksiko šurmulį ir chaosą bei persikelti gyventi ten, kur žalia ir ramu. Nuo 2015 m. naujojo vaidmens ji ėmėsi su išskirtiniu užsidegimu. Patricia paprastai pati pasitinka svečius ir nusiveda į savo būstą per kiaurymę gyvatės šone. Jai malonu girdėti, kaip susipažindami su aplinka svečiai savo nuostabą reiškia įvairiomis kalbomis – „vau“, „ooo” ar „o lia lia“. „Nors ir būna matę nuotraukas, jiems vis tiek netikėtas būna pastato dydis ir jį supanti gamta, pajuntama tyla ir ramybė“, – sako ji. Patricia su mielu noru aprodo svečiams būstą ir jo aplinką. Daugeliui tai tampa vienu iš svarbiausių jų viešnagės akcentų. Aprodymas gali lengvai virsti 3-4 valandų nuotykiu, jei svečiai tam nusiteikę. Beveik 40 akrų sklype, kurio dalis yra žmogaus kurtas kraštovaizdis, o kita dalis – natūrali, galima išties daug ką pamatyti. Patricia sąmoningai neskuba. Ji atkreipia svečių dėmesį į gyvatės burną, suformuotą aplink natūralų urvą, paragina svečius įsižiūrėti į įvairias gėles ir medžius, pastebėti ryškias lapų spalvas, įsiklausyti į miško garsus, pasimėgauti natūralių bei dirbtinių formų ir spalvų įvairove. „Kartais pasiūlau jiems pavaikščioti basomis ant žolės ir pajusti šią erdvę“, – sako ji.

Kiekvienoje ekskursijoje ji kalbės apie huičiolius, senuosius Meksikos centrinių kalnų gyventojus, kurie garsėja savo spalvingais papuošalais ir meniškais karoliukų vėriniais. „Kuriant gyvatės galvą didžiulę įtaką darė huičiolių palikimas,“ – teigia Patricia. Huičiolių menas buvo įkvėpimo šaltinis kuriant spalvingus keraminius apskritimus, kuriais inkrustuota gyvatės galva, akys ir nuodingieji dantys, bei daugelis kitų nuostabaus Senosiain sukurto statinio detalių. „Vienas iš dalykų, kuriuos norėjome perteikti šioje vietoje, yra Meksikos spalva“, – pridūrė Patricia. Patricia taip pat svečiams aiškina apie sklype augančius medicininius augalus ir kaip juos naudoja huičioliai ir kiti. Jei ji jaučia, kad svečiams tai galėtų patikti, ekskursijos pabaigoje ji gali pakviesti juos prisijungti prie jos meditacijai. Labiausiai ją motyvuoja noras dalytis Meksikos menu, kultūra, gamtos grožiu, o taip pat ir patirtimi bei žmogiškuoju ryšiu. „Aš supratau, kad nors mano svečiais gali būti kinai, meksikiečiai, ispanai, australai ar dar kitų tautybių žmonės, mes visi turime jausmus, visi mylime, visi esame žmonės“, – sako ji. Taip pat ji pridūrė, kad „žmonės gali atrodyti skirtingai, bet viduje visi yra labai panašūs.“ Ji tikisi, kad pasinėrę į gamtą, Meksikos kultūrą ir pasimėgavę išskirtine viešnage jos „Quetzalcoatl’s Nest“ namuose, svečiai išvyks pasikeitę. „Priimant svečius ir su jais bendraujant man labiausiai patinka, kad jie ne tik pavieši, bet ir išsiveža naują patirtį, kuri jiems išties yra svarbi“, – paaiškina ji. „Atostogos yra tam tikras stabtelėjimas, todėl noriu, kad jie stabtelėtų kartu su manimi, atidžiau pažvelgtų į save ir atrastų, ko jie nori, kas jie yra.“