Po gaisro užsimezgusi draugystė

Open Homes dabar vadinasi Airbnb.org

Airbnb programa Open Homes išaugo į visiškai naują 501(c)(3) kategorijos ne pelno organizaciją Airbnb.org. Dėkojame, kad kartu su mumis sukūrėte Open Homes bendruomenę. Džiaugiamės, kad šiame naujame veiklos etape būsite kartu.

2018 m. lapkričio 8 d. ryte devintą mėnesį besilaukianti Melissa Johnson nusprendė ilgiau pamiegoti, kol vaikai ruošėsi į mokyklą. Ji prisimena, kad vyras ir dukra kalbėjosi apie dangų – jis buvo oranžinės spalvos – ir svarstė, kad galbūt gretimame mieste kilo gaisras.

Po pusvalandžio paskambino Melissa dukra. „Ji sakė, kad mokykloje atšauktos pamokos. Atsistojusi pamačiau dangų ir mane ištiko šokas, – pasakoja Melissa. – Jis buvo nusidažęs raudona ir oranžine spalva, atrodė, kad atėjo pasaulio pabaiga. Ir tada pamačiau visur krentančius pelenus.“

Melissa ir jos vyras Trevor 14 metų gyveno Paradise (Kalifornija), o savaitę prieš visa nusiaubusį gaisrą Kemp Krike persikėlė į savo naujuosius namus. Tą rytą „kažkas man tarsi pakuždėjo, kad reikia visiems susipakuoti ir išvykti – dėl visa ko, kad būtų saugiau.“

Visiems – tai Melissa, Trevor, dviem jų vaikams, dviem danų dogams, pudeliukui, katei ir triušiukui. Visi susigrūdo į automobilį ir nuskubėjo pasiimti vaikų.

„Žmones buvo apėmusi panika, jie vairavo it išprotėję. Vaizdas buvo tarsi scena iš filmo. Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad kada nors teks tai patirti, kad tapsime tokios baisios nelaimės liudininkais. Ugnis iš kairės, iš dešinės, priešais tave, už tavęs. Kartais atrodė, kad važiuoju tiesiai į ugnį – nežinojau, kuriuo keliu geriausia važiuoti. Aš visą laiką praverkiau.“

Galiausiai šeima atvyko į Čiką (Kalifornija) pas Melissa seserį, tačiau ji gyveno vieno kambario bute, ir tuo metu jame glaudėsi keturios šeimos. „Iš viso buvome 15 žmonių ir 18 ar 19 gyvūnų, – pasakoja Melissa. – Nors mama miegojo savo automobilyje, maždaug 46 kvadratinių metrų bute vis vien buvo labai ankšta. Buvo labai nepatogu, ypač man – besilaukiančiai. Tad žinojau, kad turime kažką daryti.“

Praėjus kelioms dienoms nuo gaisro Kemp Krike pradžios, Cinde Dolphin bažnyčioje klausėsi pamokslo apie tai, kad ką bedarytume, turime atsiduoti šimtu procentų. „Pastorius mokė, kad nedvejodami veikti ir viską darydami iš širdies tikrai gyvensime prasmingą gyvenimą“, – sako Cinde, verslininkė iš Sakramento (Kalifornija).

Visą gyvenimą savanoriaujanti Cinde jau buvo įsitraukusi į bažnyčios jaunimo grupių veiklą, buvo su globėjais gyvenančio paauglio mentorė, organizavo benamiams pusryčius ir prisidėjo prie kitų projektų. „Klausydamasi jo žodžių pagalvojau: „Visai šalia mūsų, Bjuto apygardoje, kilo siaubingas gaisras, o aš nieko nedarau. Nukentėjusiems žmonėms nusiųsti antklodžių ir marškinėlių yra labai gerai, bet kaip dar galiu jiems iš esmės padėti?“

Ji susisiekė su vietine priešgaisrine tarnyba, kuri jai pasiūlė pasidomėti programa Open Homes. Cinde niekada anksčiau nebuvo priėmusi Airbnb svečių. Sakramente ji gyvena nuomojame būste, kuriam taip pat priklauso svečių namelis. Gavusi savininkų sutikimą, ji namelį sutvarkė ir įdėjo skelbimą programos Open Homes pagalbos nelaimės atveju puslapyje.

Cinde pasakoja, kad dar tą pačią valandą ji gavo žinutę, kurią atsiuntė Melissa. „Niekada nepamiršiu jos pirmųjų žodžių: „Telaimina jus Dievas“. Ir tada [Melissa] aprašė savo šeimą: 11-metį sūnų, vyrą ir negalią turintį uošvį. Ji rašė: „Šiuo metu esame beviltiškoje padėtyje. Esame nedidelė šeima ir turime kelis šunis. Jei esate nieko prieš gyvūnus, norėtume apsistoti jūsų siūlomame būste. Beje, esu paskutiniuose nėštumo mėnesiuose.“ Jų situacija mane sujaudino iki širdies gelmių  – neįsivaizduoju, kas galėtų jų nepriimti.“

Cinde atsakė iškart ir nepraėjus nė 24 valandoms Melissa su šeima atvyko į Sakramentą. Tai buvo pirmas kartas, kai Cinde priėmė svečius, tad ji prisimena, kad jautė dvilypius jausmus. „Jaudinausi, nes niekada savo namuose nebuvau priėmusi nepažįstamų žmonių. Prieš atidarydama duris pamaniau: „Tikiuosi, kad nedarau klaidos. Gyvenu viena ir galbūt tai nėra pats geriausias mano sprendimas“. Bet kai atidariusi duris pamačiau [Melissa], akimirksniu supratau, kad priėmiau teisingą sprendimą.“

Melissa taip pat prisimena, kad jautė nerimą. „Niekada nežinai, kur papulsi, o po tokio tragiško sukrėtimo mes vis dar nelabai gaudėmės situacijoje, – pasakoja ji, – Bet Cinde ir jos plati šypsena viską praskaidrino ir mes nusiraminome. Iškart supratome, kad ji geras žmogus.“

Cinde pasistengė, kad šeima jaustųsi jaukiai: padėjo švarių rankšluosčių, porą patalpų šildytuvų ir karšto šokolado. „Pagalvojau, ko gali labiausiai prireikti atsidūrus naujoje vietoje ir visiškoje nežinioje.“

Abi moterys susirašinėjo tarpusavyje, tad Melissa žinojo, ko galima tikėtis. „Cinde mus įspėjo, kad būste nedaug vietos, bet jei mums tinka, ji sutiko mus priimti. Tuo metu mums tiko bet kas. Būste buvo papildoma ištraukiama lova ir nuostabiai mielas nedidelis vonios kambarys. Jaučiausi kaip namuose toli nuo namų.“

Per Facebook Cinde pranešė draugams, kad priėmė svečius, kurie per gaisrą Kemp Krike prarado viską. Kaimynai pagamino vakarienę, o draugai pasirūpino šį pasaulį greitai išvysti turėjusiam kūdikiui sauskelnių, drabužių ir žaisliuką. „Mano draugai akimirksniu susibūrė“, – pasakoja Cinde. „Padėti visada lengviau, kai matai konkrečią šeimą, kurios gyvenimą gali pakeisti.“

Nors Melissa šeima apsistojo tik trims naktims, kol rado butą ilgesniam laikui, viešnagė pas Cinde leido jiems pailsėti ir susiplanuoti tolesnius veiksmus. „Galvojau, kad mano svečiai visą laiką verks ir jaudinsis,“ – pasakoja Cinde. „Bet jie buvo nusiteikę pozityviai, nusiteikę atsistoti ant kojų ir kupini dėkingumo, kad turi saugią vietą, kurioje galėjo galvoti apie ateitį.“ [Turėjo] galimybę viską ramiai apgalvoti ir suvokti, kad net ir mažais žingsneliais eidami į priekį galiausiai sunkų laikotarpį visada išgyvensime.“

Šiandien Melissa su šeima gyvena Karmaikle, maždaug 20 minučių kelio nuo Cinde. Nuo persikraustymo praėjus penkioms dienoms gimė dukra Annette. Melissa dažnai parašo žinutę ar atsiunčia mažylės nuotraukų.

Cinde neseniai Melissa įdarbino savo įmonėje, tad dabar ji gali dirbti ne visą darbo dieną ir prižiūrėti kūdikį. Melissa sako, kad „Cinde tikrai yra ypatinga. Pažintis su ja paliko pėdsaką mano gyvenime. Niekada nepamiršiu jos gerumo ir palaikymo. Ji ir toliau mus palaiko ir prireikus ištiesia pagalbos ranką.“

Melissa ir Trevor dar nežino, kaip ir kada atstatys savo namus Paradise, bet ten sugrįžti yra pagrindinis jų tikslas. „Negaliu pasakyti, kad dabar man namai reiškia tą patį, ką reiškė prieš gaisrą, – sako Melissa. – Man namai ten, kur yra mano šeima. Namus galima susikurti bet kur.“

Prisijunkite prie augančios bendruomenės, kuri ištikus nelaimei dalijasi savo būstais.

Šiame straipsnyje pateikta informacija nuo jos paskelbimo jau gali būti pasikeitusi.