Atstatant miestą po uragano nepažįstamieji tampa didvyriais

Old Fortas (Šiaurės Karolina) – tai idiliškas miestelis, įsikūręs Mėlynojo kalnagūbrio kalnų papėdėje. Įprastą dieną čia galima grožėtis po tiltais su stogais čiurlenančiu upeliu ir sutikti netoliese esantį Pisgah nacionalinį mišką tyrinėjančių dviratininkų bei žygeivių.

„Tie, kas čia gyvena ilgą laiką, net eidami į parduotuvę sutinka būrį pažįstamų“, – sakė visa savo gyvenimą čia praleidusi ir beveik visus čia pažįstanti Melissa.

2024 m. rugsėjo 26 d. prasidėjus uraganui Helene, per tris dienas iškrito daugiau nei 40 cm kritulių. Maži upeliai virto srauniomis upėmis, atplėšiančiomis namus nuo pamatų ir išraunačiomis šimtamečius medžius. Kalnų šlaitais slinko purvo nuošliaužos, prarydamos automobilius, nutraukdamos elektros laidus, išgriaudamos mobiliojo ryšio bokštus ir atkirsdamos ištisus rajonus bei kaimynus vienus nuo kitų.

„Žodžiais neįmanoma apibūdinti to jausmo, kai akimirksniu visas pasaulis apsiverčia aukštyn kojomis“, – pasakojo Melissa.

Old Forto, kur visi mielai padeda vienas kitam, bendruomenė iš karto ėmėsi veiksmų. „Čia kiekvienas turi visureigį ar didesnio pravažumo automobilį, todėl, nepraėjus nė pusvalandžiui, čia suplūdo žmonės su grandininiais pjūklais bei kitais įrankiais ir ėmė ardyti griuvėsius.“

Melissa jau aštuonerius metus priima svečius per Airbnb. Šioje vietovėje ji turi ir valdo tris Airbnb būstus – po vieną Old Forte, Ašvilyje ir Juodajame kalne. „Man labai patinka Vakarų Šiaurės Karolina ir niekas manęs nedžiugina taip, kaip galimybė padėti žmonėms jaustis kuo jaukiau – nesvarbu, ar jie čia atvyksta atostogauti, ar padėti mūsų bendruomenei atsistoti ant kojų.“

Praūžus uraganui, Melissa per Airbnb.org atvėrė savo namų duris 24 savanorių grupėms ir 13 šeimų, kurios dėl uragano buvo priverstos palikti savo namus.

„Kiekvieną dieną grupėje skelbiami pranešimai, apie tai, kad bažnyčia ar ne pelno organizacija atveža maisto 2000 žmonių“, – pasakojo moteris. „Vis dar yra žmonių, neturinčių nei elektros, nei darbo.“

Amanda, savanorė iš Džeimstauno (Šiaurės Karolina), į Melissos Airbnb būstą atvyko prisikrovusi pilną automobilį sauskelnių, mišinukų ir skubios pagalbos priemonių, kurias norėjo išdalyti. Taip viena viešnagė virto šeimos misija. Kitą kartą Amanda atsivežė savo vaikus Avis (13 m.) ir Briggs (10 m.) ir Melissos būstą pavertė pagalbos operacijų baze.

Nuo uragano Helene praėjo trys mėnesiai, tačiau gyvenimas Old Forte vis dar negrįžo į savo vėžes. Tačiau nepaisant visko, Melissos būstas išlieka vilties spindulėlis. Jame prieglobstį ir palaikymą rado tie, kas atvyko padėti atstatyti jos mylimą gimtąjį miestą.

„Priėmėme kelis namų netekusius vietos gyventojus ir tuos, kurie liko be elektros, vandens ir interneto. Mums netgi pavyko prijungti Starlink internetą, kuris labai pravertė. Žinoma, apgyvendinome daug iš kitų valstijų atvykusių savanorių.“

Vaikai entuziastingai įsitraukė į padarinių šalinimo darbus. Avis rašė padrąsinančius raštelius, kuriuos dėdavo į pristatomo maisto paketus, o Briggs pasitikdavo kiekvieną atvažiuojantį automobilį ir tapo paramos centro mėnesio garbės darbuotoju. „Niekada nemačiau jo taip pasinėrusio į veiklą“, – prisiminė Amanda. „Tai buvo neįtikėtinas metas.“

Kiekvieną dieną laukdavo galybė darbų. „Keldavomės vos prašvitus. Vos tik patekėdavo saulė, leisdavomės į kelią pristatinėti pagalbos paketų. Kartais dirbdavome iki devintos valandos vakaro“, – pasakojo Melissa.

Uraganams nusiaubus vietovę, Melissai viltį padėjo susigrąžinti netikėtos smulkmenos. Pavyzdžiui, kai Avis nenorėjo išvykti ir pasislėpė namuose, kad liktų su senyva kaimyne Joyce, su kuria bičiuliavosi, arba kai Amanda papasakojo, kaip Briggs pabudo 6 val. ryto ir paklausė: „Ar eisime pas Melisą? Ką šiandien veiksime?“

Taip Melissa dar kartą įsitikino, kad mintis atverti savo namų duris keliautojams buvo gera.

„Stulbina tai, kad iš kitur atvykę žmonės taip stengėsi padėti mūsų bendruomenei“, – sakė ji. „Per trumpą laiką jie tapo tarsi mūsų šeimos dalimi.“